Kuo toliau domėjomės įvairiomis temomis, tuo labiau supratome, kad vieni žmonės susiję su kitais, svečiuojantis pas vienus sužinodavome kitų vardus ir pavardes, jas užsirašydavome ir grįžę namo jau ieškodavome būdų kaip suorganizuoti dar vieną susitikimą. Būtent taip nutiko ir su Venentu Mačiekumi, kalbantis apie Ramuva su mokytoja Gražina sužinojome, kad labai ilgą laiką Ramuvai vadovavo, o dabar, taip pat, savo darbus susijusius su kraštotyros ekspedicijomis tęsia Venantas Mačiekus. Jau einant į susitikimą su juo juokavome, kad šis žmogus tikra legenda – jį pažinojo mūsų mokytojai, pas jį mokėsi ne tik mūsų tėvai, bet ir broliai, dabar į susitikimą su juo žingsniuojame ir mes… Su Venantu Mačiekumi susitikome jo darbo kabinete Versmės leidykloje. Nors daugelį dalykų apie Ramuvą jau žinojome buvo labai įdomu suprasti ir sužinoti apie kitą, labiau organizacinę jos pusę. Pasakojimas atskleidė kaip buvo organizuojamos ekspedicijos, kaip tuometinė valdžia žiūrėdavo į šią veiklą ir kokių būdų reikėjo imtis, kad Ramuva galėtų ir toliau tyliai ir ramiai vykdyti savo nepaprastai svarbią ir reikalingą veiklą…

Mus labai nustebino pasakojimo nuoseklumas, įvairių smulkių detalių atsiminimas bei atvirumas. Išėję iš susitikimo nusprendėme, kad kraštotyros tema vis dėlto mums labai artima…Ji tikrai verta dar vieno filmo, projekto ar didesnio domėjimosi…

Categories: Naujienos

Leave a Reply